- sprovavoti
- ×sprovavóti, -ója, -ójo (l. sprawować) tr. [K], BS136; Q242, N, PK206 daryti, ruošti, atlikti, rūpintis: Šitą testamentą tuo būdu, kaip čia regit, norim sprovavoti ir priimti Mž141. Idant vokišku liežuviu chrikštas būtų sprovavotas Vln55. Mokinkimės, kaipo tas naudas sprovavoti ir vartoti turim BPII14. | refl.: Tada bažnyčios tarnas tur … pagalei sekančiojo būdo elgtiesi ir sprovavotiesi Mž119.
Dictionary of the Lithuanian Language.